Dievas yra vienintelis tikras ir gyvas Dievas, amžinai egzistuojantis kaip trys asmenys – Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia; ir kad Jis yra Dvasia, begalinė, amžina, nekintanti savo meile, gailestingumu, jėga, išmintimi ir teisumu. (Izaijo 45:22, Psalmė 90:2; Jono 4:24; 2 Korintiečiams 13:14)
Viešpats Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus; kad Jis įsikūnijo per savo gimimą iš mergelės; kad Jis yra tobulas tiek savo dieviškumu, tiek žmogiškumu; kad Jis noriai atidavė savo gyvybę kaip tobulą ir visapusišką pakaitinę auką už žmogaus nuodėmes; kad per Jo išpirkimą žmogus gali pažinti laisvę nuo bausmės, kaltės ir nuodėmės padarinių; kad Jis prisikėlė iš numirusių savo fiziniame, pašlovintame kūne, su kuriuo dabar sėdi danguje, užtardamas tikinčiuosius; ir kad Jis vėl ateina savo pašlovintame kūne įkurti savo karalystės. (Mato 1:18–25; Jono 1:14; Kolosiečiams 1:13–18; 1 Petro 2:24; Luko 24; Hebrajams 4:14; Mato 25:31–46)
Šventoji Dvasia visomis dievybės savybėmis yra lygi Dievui Tėvui ir Dievui Sūnui; atlieka naujo gimimo stebuklą tuose, kurie priima Kristų kaip Gelbėtoją, ir dabar gyvena tikinčiuose; užantspauduoja juos atpirkimo dienai; įgalina juos tarnauti; ir suteikia malonės dovanas (charizmatines dovanas) Kristaus kūno statydinimui. (Efeziečiams 4:30; 1 Korintiečiams 6:19; 12:4, 7, 12–13; Apaštalų darbai 1:5; Titui 3:5)
Tiesa yra absoliuti ir objektyvi. Atperkanti tiesa yra išdėstyta Senojo ir Naujojo Testamento Raštuose, kurie yra Dievo rašytinis apreiškimas žmogui, žodiškai įkvėptas ir neklystantis originaliuose rankraščiuose. Biblija yra aukščiausias ir galutinis autoritetas visais tikėjimo ir praktikos klausimais. (Mato 5:18; 2 Timotiejui 3:15–17; 2 Petro 1:20–21)
Bažnyčia yra vieningas Kristaus kūnas žemėje, egzistuojantis bendravimui, ugdymui ir evangelijos perdavimui visoms tautoms per krikščionišką gyvenimą ir liudijimą. (Mato 28:19–20; Apaštalų darbai 1:6–8, 2:41–42; 1 Korintiečiams 12:13)
Žmogus buvo sukurtas pagal Dievo paveikslą, bet per Adomo nuodėmę buvo atskirtas nuo Dievo ir yra pasmerktas amžinai bausmei. Vienintelis vaistas nuo šitos žmogaus būklės yra išgelbėjimas per asmeninį tikėjimą Jėzaus Kristaus asmeniu ir Jo darbu. (Jono 3:15–18; Efeziečiams 1:7; Romiečiams 10:9–10)
Egzistuoja ribotos antgamtinės asmeninės būtybės, įskaitant nepuolusius angelus, puolusius angelus ir demonus. Šėtonas, puolusių angelų vadas, yra aiškiai paskelbtas Dievo ir žmonių priešas ir yra pasmerktas Ugnies ežerui. (Hebrajams 1:4–14; Judo 6; Mato 25:41; Apreiškimo 20:10)
Bus ir išgelbėtųjų ir prarastųjų kūniškas prisikėlimas; tie, kurie išgelbėti - amžinam gyvenimui, ir tie, kurie prarasti - amžinam pasmerkimui. (1 Korintiečiams 15; Danieliaus 12:1–2; Jono 5:28–29; 2 Tesalonikiečiams 1:7; Mato 5:1–10)